Eišiškės - senosios miesto dalys

Eišiškės – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Lietuvos metraštis mini, kad Eišiškes įkūrė žemaičių kunigaikščio Mantvilo sūnus Mikšys. XVI a. buvo laikomos vienu iš svarbiausių LDK miestų. Čia veikė pilies teismas, rinkosi bajorų seimeliai. Miestelyje buvo bažnyčia, sinagoga, mokykla, keturios gatvės, rotušė, smuklė. Dauguma gyventojų buvo žydai, gyvenę čia iki Antrojo pasaulinio karo.

Miesto pavadinimas siejamas su istorinio asmens bajoro Eišio (Eikšio) vardu (jis buvo vienas iš legendinio kunigaikščio Erdvilo karvedžių). Pirmoji katalikų bažnyčia čia iškilo 1398 metais, netrukus po Lietuvos krikšto Vytauto Didžiojo įsakymu. Šį laikotarpį primena Eišiškių piliavietė. Ir dabar įspūdingai atrodo išlikę griovių ir pylimų likučiai. 1678 m. karalius Jonas Sobieskis Eišiškėms suteikė Magdeburgo teises. Eišiškės formavosi kaip daugiatautis miestelis. Nuo seno čia gyveno lenkų, lietuvių, rusų, baltarusių, čigonų, žydų. Verta aplankyti Eišiškių bažnyčią, kuri pastatyta 1847–1852 m, pagal inžinieriaus Teodoro Narbuto projektą. Eišiškėse yra žydų kapinės. 3 km nuo Eišiškių yra Gornostajiškių gyvenvietė, kurioje galima pamatyti Sekluckių dvarą. 1986 m. priešais dvaro namus iškilo paminklas Lietuvos raštijos pradininkui Stanislavui Rapolioniui, kilusiam iš Eišiškių apylinkių