Gornostajiškių dvaras

Dvaras randasi Gornostajiškių kaime. Už dvaro iki šiol yra likęs 4 hektarų parkas, kuris jau kiek daugiau nei 35 metus, nuo 1986 m. saugomas kaip gamtos paminklas. Komplekse išlikę ir Gornostajiškių dvaro rūmai, oficina, sandėlis, tvartas, vandens malūnas, grūdų sandėlis, svirnas, kumetynas, dvaro sodybos tvoros fragmentai ir vartai.

Nuo XVIII a. pabaigos iki 1939 m. savininkai buvo Sekluckiai (lenk. Siekluccy), 1863 m. valdę 800 dešimtinių žemės. 1863 m. už paramą, kurią Vincentas Sekluckis (lenk. Wincenty Sieklucki) teikė sukilėliams, caro valdžia dvarą sekvestravo. Paskutinis Gornostajiškių dvaro savininkas Juozapas Sekluckis (lenk. Józef Sieklucki) buvo rezervo karininkas, dalyvavo I pasauliniame kare I lenkų korpuse (vadovaujamame gen. J. Dowbor-Muśnickiego). Visuomenės veikėjas, Lenkijos „kresų“ sąjungos (lenk. Kresowy Związeu Ziemia) narys, nužudytas 1940 m. Lydoje.

Dvaras buvo nacionalizuotas, o tarybiniu laikotarpiu čia buvo kolūkio „Lenino priesakai“ centras.

Priešais dvarą 1986 m. pastatytas paminklinis akmuo Stanislovui Rapolioniui (1485–1545), teologui ir dvasininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui, vienam iš lietuvių raštijos kūrėjų, gimimo 500 metų sukakčiai paminėti.