Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Bažnyčia randasi Antakalnyje. Pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis.

Pasak istorijos, pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 1431–1500 m., pagonių meilės deivės Mildos šventyklos vietoje, 1594 m. sudegė. 1609–1616 m. suręsta nauja, medinė bažnyčia. Prie jos buvo prieglauda. Per karą 1655 m. buvo beveik visai sugriauta. Pagal lenkų architekto Jano Zaoro projektą Mykolo Kazimiero Paco lėšomis 1668 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Iki 1674 m. išmūrytos sienos, 1674–1675 m. – skliautai, kupolas ir bokštai. 1677–1682 m. pastatytas vienuolynas. XVII a. pabaigoje išmūryta šventoriaus tvora ir aštuoniakampės koplyčios.

Bažnyčia alsuoja baroko stiliumi, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė, bazilike, su kupolu ir pusapskrite apside. Laisvai stovinčios kolonos jos pagrindiniame fasade Lietuvos bažnytinėje architektūroje buvo panaudotos pirmą kartą. Vidus 3 navų, dengtų cilindrų skliautais, atskirtų piliastrais. Šventoriaus tvora tinkuoto mūro. Arkinė galerija bažnyčią jungia su buvusiu 3 aukštų vienuolynu. Aplinką suformavo didikų, stambesnių ir vidutinių bajorų, kunigų, pasiturinčių miestiečių statydinti vilos bei vasarnamiai. Dvarai pasižymi itališkojo manierizmo stiliumi, kuriam būdingi ir renesanso, ir baroko stilių bruožai.